Kelionių vakcinacijos: Ką turėtumėte žinoti prieš kraudamiesi lagaminą?

Kelionių vakcinacijos: Ką turėtumėte žinoti prieš kraudamiesi lagaminą?

Kelionės – tai puikus būdas pažinti pasaulį, patirti naujų įspūdžių ir praplėsti akiratį. Tačiau kartu su džiaugsmu keliauti ateina ir atsakomybė pasirūpinti savo sveikata. Kai kurios pasaulio vietos pasižymi ligomis, su kuriomis Lietuvoje susiduriame retai, todėl kelionių vakcinacijos gali būti būtinos. Jos padeda apsaugoti ne tik jus, bet ir žmones, su kuriais bendrausite kelionės metu. Štai ką verta žinoti prieš kraunantis lagaminą.
Kodėl kelionių vakcinacijos yra svarbios
Keliaujant į kitus žemynus ar klimato zonas, jūsų imuninė sistema gali susidurti su bakterijomis ir virusais, kurių anksčiau nepažino. Skiepai suteikia organizmui apsaugą nuo sunkių ligų ir padeda išvengti sveikatos problemų, kurios gali sugadinti kelionę. Be to, taip prisidedate prie to, kad pavojingos infekcijos nebūtų parvežtos į Lietuvą.
Kai kurios vakcinos yra privalomos norint įvažiuoti į tam tikras šalis – pavyzdžiui, geltonojo drugio vakcina kai kuriose Afrikos ir Pietų Amerikos valstybėse. Kitos rekomenduojamos atsižvelgiant į kelionės kryptį, trukmę ir pobūdį.
Planuokite iš anksto
Rekomenduojama pasikonsultuoti su šeimos gydytoju arba kelionių medicinos specialistu bent 6–8 savaites prieš išvykstant. Kai kurioms vakcinoms reikia kelių dozių, o organizmui – laiko suformuoti imunitetą.
Turėkite informaciją apie anksčiau gautus skiepus, kad išvengtumėte nereikalingų pakartojimų. Dažnai keliaujantiems naudinga turėti tarptautinį skiepų pažymėjimą (vadinamąjį „geltonąjį pasą“), kuriame fiksuojamos visos vakcinacijos.
Dažniausiai keliautojams rekomenduojami skiepai
Kokie skiepai jums reikalingi, priklauso nuo kelionės tikslo ir sąlygų. Štai keli dažniausiai rekomenduojami:
- Hepatitas A ir B – apsaugo nuo kepenų uždegimo, kuris gali plisti per užterštą maistą, vandenį ar kraują.
- Vidurių šiltinė (tyfusas) – rekomenduojama keliaujant į šalis, kuriose higienos sąlygos prastesnės.
- Geltonasis drugys – privaloma kai kuriuose Afrikos ir Pietų Amerikos regionuose.
- Japoninis encefalitas – aktualus ilgesniems buvimams Azijos kaimo vietovėse.
- Pasiutligė – rekomenduojama, jei planuojate ilgesnį buvimą ar kontaktą su gyvūnais.
- Meningokokinė infekcija – būtina piligrimams keliaujantiems į Meką, taip pat rekomenduojama kai kuriose Afrikos šalyse.
Taip pat verta įsitikinti, kad jūsų įprasti skiepai – nuo stabligės, difterijos, kokliušo ir tymų – yra atnaujinti.
Kelionės kryptis ir pobūdis lemia poreikius
Trumpa išvyka į Europos miestą dažniausiai nereikalauja papildomų skiepų, tačiau kelionė į Pietryčių Aziją, Afriką ar Pietų Ameriką gali kelti didesnę riziką. Svarbu ir tai, kaip keliausite: gyvenant viešbutyje mieste rizika mažesnė nei keliaujant po kaimus ar gamtą.
Ypatingą dėmesį turėtų skirti kuprinėmis keliaujantys turistai, savanoriai, ilgalaikiai keliautojai, taip pat vaikai, nėščiosios ir žmonės, turintys lėtinių ligų.
Nepamirškite ir kitų apsaugos priemonių
Skiepai neapsaugo nuo visų ligų, todėl svarbu laikytis ir bendrų higienos taisyklių:
- Gerkite tik sandariai uždarytą buteliuose vandenį.
- Venkite ledo kubelių ir neplautų vaisių ar žalio maisto, jei nesate tikri dėl higienos.
- Naudokite repelentus ir miegokite po tinkleliu nuo uodų vietovėse, kur plinta maliarija ar dengė.
- Dažnai plaukite rankas, ypač prieš valgį.
Jei keliaujate į maliarijos rizikos zonas, gydytojas gali paskirti profilaktinius vaistus.
Po kelionės – stebėkite savo sveikatą
Net ir gerai pasiruošus, kelionės metu ar po jos gali pasireikšti negalavimai. Jei grįžę pajusite karščiavimą, viduriavimą, bėrimą ar kitus simptomus, kreipkitės į gydytoją ir informuokite, kur buvote. Tai padės greičiau nustatyti ligos priežastį.
Saugios kelionės prasideda nuo pasiruošimo
Kelionių vakcinacijos nėra skirtos gąsdinti – jos padeda keliauti atsakingai ir ramiai. Pasiruošę iš anksto, galėsite mėgautis naujais įspūdžiais, žinodami, kad pasirūpinote svarbiausiu – savo sveikata.










